PAKATŪŠKIŲ Aprašymas

Taigi sumanėm išvyką ir ją įgyvendinom. Susirinko 8 automobiliai ir nuo Neveronių pradėjo brautis link Būdų - 5. Pirmos kelios balos su plonu ledokšniu, ir užžėlusio miško šakos pasirodė baisios Jonui (Strategui) su Raimiu (Pelkių senis), todėl jie nusprendė nebraižyti 61 GR – ir apgrežė jį atgal. Mes toliau brovėmės per mišką iki artimiausio žvyrkelio. Privažiavom “Valmet’ų” išraustas vėžes ir prasidėjo vaizdai: Du ekipažai jas prašoko “iš eigos”, kiti pravažiavo su gervių pagalba. “King Cab’o” vairuotojas norėjo suktis, bet mes jį nudžiuginom, kad kelio atgal nėra. Tada jis bandė pravažiuoti šonu ir užklimpo. Šalia bandė pravažiuot Evaldas (Evelkas), tačiau ir jam nepasisekė. Tuomet Evaldas pabandė išsivynioti gervę, bet paaiškėjo, kad gervė neprisukta prie pado (kažkas nugvelbė gervės prisukimo varžtus, o jie, kaip žinia, coliniai, tad bet ko neįsuksi).

Taigi dvi mašinos patogiai tupi purvyne, o visi vaikšto aplinkui ir mąsto. Kęstui (Turbo Vežliai Jonava) trūko kantrybė ir jis pradėjo su gerve tampyti užstrigusius. Akumuliatoriaus talpa ne begalinė, todėl finale pagalbos prireikė jam pačiam. Ačiū TOYOTA 80 ekipažui, kad nutempė “King Cab’ą” iki Kęsto GR, kur “Cab’as davė jam prikurkės” ir nutempė toliau, o Kęstas “išsirupūžino” pats. Po šios linksmybės žalias NISSAN “King Cab” taip pat pasuko namo. Virukas nesuprato kur papuolė, ir šita purvo ir balų ištroškusi kompanija jam pasirodė keistoka. Na, o tie kas liko važiavo toliau, kol išalko. Sustojome vienoj miško laukymėj papietauti. Pietų metu vieningai buvo nuspręsta, kad purvo mums per mažai, todėl mes ieškojom jo toliau. Sutikom medžiotojus, pasikalbėjom taikiai, padangų neperšovė, netgi patraukė mašinas ir praleido toliau tvirtindami, kad ten kelio nėra (bet mums kelio ir nereikia). Baigti pakatuškes nusprendė TOYOTA 80 ekipažas ir pasuko namo. O mes sėkmingai suradom balų, panardėm jose (Dainius su savo “Maveriku” tiek įsijautė, kad lakstė pirmyn - atgal) iškeikėm bebrus, užtvėrusius mum kelią ir nuvažiavom į durpyną. Durpyne Kęstas labai didžiavosi pravažiavęs duobę be gervės, kurioj prieš dvi savaites buvo užstrigęs. Tačiau panašu, kad kovą vistiek laimėjo duobė, nes Kęsto Patruliui nustojo suktis priekis ir pradėjo birėti vandens pompa. Patrulis ant “šlipso” nusigavo iki žvyrkelio. Tada pradėjo temti ir visi atsibučiavę pasukome namų link.

Evaldas nuvežė Kastį su Jūrate prie jų VW Pasat likusio miške ir padėjo išsitraukti mašiną ant kelio, nes šita šeimynėlė turėjo sumanymą išbandyti Pasat’o pravažuma tačiau nusprendė, kad Patruliu ir Toyotu jie nepasivys todėl “pasatas” liko miške. Taigi pasivažinėjom šauniai, oras buvo geras, nuotaikos taip pat. Dviem žodžiais galima pasakyti - savaitgalis neprapuolė.